Šventiniame pokylyje egzistuoja bendra patiekalų eilės tvarka: pirmiausia svečiams siūlomi šaltieji užkandžiai ir salotos, tada patiekiami karštieji patiekalai, po jų - pirmasis patiekalas, toliau antri karštieji patiekalai (pirmiausia iš žuvies ir tik po to - mėsos), šventę užbaigia saldieji patiekalai ir desertai. Suprantama, valgiaraštis gali keistis, bet pateikimo seka turi likti tokia (pavyzdžiui, jei Jūsų valgiaraštyje nėra pirmo patiekalo - įprasto vestuvinei puotai dalyko - po karštųjų patiekalų ateina eilė antram karštajam patiekalui iš žuvies ir t. t.

Didžiųjų užstalių praktika rodo, kad tarp užkandžių populiariausios būtent salotos. Nedidelis nepatogumas yra tas, kad daugumą jų gaminti reikia prieš patiekiant ant stalo ar tiesiog prieš pat patiekiant, bet tai kompensuojama paprastu jų pagaminimu. Renkant salotų (o ir apskritai visų patiekalų) receptus šventiniam stalui reikia būti pakankamai atsargiems su tais, kurių sudėtyje yra aštriai kvepiančių daržovių - česnakų, ridikų. Nereikia stebinti svečių sudėtingomis salotomis ar salotomis su brangiais ingredientais (pavyzdžiui, krevetėmis ar krabų mėsa). Geriau pasirūpinkite, kad salotos būtų tinkamai papuoštos įvairiomis figūrėlėmis iš produktų, kurie jose yra ar tinka su jomis pagal skonį.

Karštieji užkandžiai patiekiami ant stalo tiesiog prieš jų vartojimą ir čia jau Jūs patys galite visiškai reguliuoti bendrai priimtą jų pateikimo eiliškumą. Karštieji patiekalai vestuvių pokylyje būtini, bet tai nereiškia, kad jų turi būti labai daug. 2-3 karštųjų patiekalų dažniausiai visiškai pakanka. Bet jie pirmiausia turi būti valgomi, antra - skanūs ir trečia - gražiai papuošti.

Garnyrai patiekiami kartu su antraisiais karštaisiais patiekalais. Negaminkite vestuvių stalui tokių garnyrus kaip virtos bulvės, virti makaronai, virti ryžiai arba žirnių košė - jie pernelyg kasdieniški.

Apsieiti be saldumynų tokią šventinę dieną, žinoma, negalima. Jūs galite pasiūlyti svečiams saldainių, zefyrų, naminių ir pirktų sausainių. Ir, suprantama, pagrindinė vestuvių stalo puošmena yra vestuvių tortas. Kaip desertas būtinai turi būti vaisiai (ir galbūt uogos). Jums nebūtina vaikytis egzotikos: ananasai, kiviai, bananai, mangai; o štai obuoliai, kriaušės ir apelsinai, taip pat atsižvelgiant į sezoną - trešnės, abrikosai, slyvos, braškės, neypatingai Jus apsunkins finansiškai.

Apie gėrimus ant šventinio stalo kalba ypatinga; nes patiekiami jie viso šventinio pokylio metu. Gėrimai pagal savo sudėtį skirstomi į bealkoholius, silpnus alkoholinius ir alkoholinius.

Pirmiesiems priklauso tie, kurių sudėtyje nėra spirito: mineralinis vanduo, vaisių ir uogų sultys, morsas, kompotas, arbata, kava. Pagrindinė jų paskirtis - malšinti troškulį. Mineralinį stalo vandenį galima pateikti praktiškai prie visų patiekalų. Gazuotų gėrimų ar gėrimų iš greitai tirpstančių koncentratų stenkitės vengti: jų sudėtyje esantys komponentai audringai reaguoja su alkoholiu. Tokie gėrimai kaip arbata ar kava taip pat neturi būti pašalinti nuo vestuvių stalo.  Jaunikio ir nuotakos senelės ir seneliai, dalyvaujantys iškilmėse, mieliau geria į jaunųjų sveikatą puodelį aromatingos arbatos negu taurelę "Lietuviškos" ar "Auksinės".

Kadangi vestuvių puotoje įprastai ne taip daug norinčiųjų gerti arbatą, pagal galimybes galima padengti atskirą mažą stalą - tai labai supaprastintų svečių aptarnavimą. Tokiam stalui padengti naudojama spalvota staltiesė. Pastatykite ant stalo didelį virdulį, užplikomą arbatinuką, arbatos puodukus su lėkštutėmis ir arbatos šaukšteliais bei viską, ko gali prireikti prie arbatos - cukrinę su cukrumi ir žnyplėmis.

Silpni alkoholiniai gėrimai - tonizuojančio ir gaivinančio poveikio - turi ne daugiau kaip 5 proc. spirito. Jiems pirmiausia priklauso kai kurios alaus rūšys ir duonos gira.

Kas dėl alaus, turbūt daugumai žinoma, kad su stipriaisiais alkoholiniais gėrimais (vadinamasis „dygliuotas kokteilis") įgauna „mirtiną" jėgą. Todėl įsiklausykite į patarimą: degtinė ir alus neturi būti kaimynai ant vestuvių stalo.

O štai duonos gira - gėrimas pakankamai tinkamas, jis puikiai tinka prie karštųjų mėsos patiekalų.

Jei gėrimuose spirito yra daugiau kaip 5 proc., tai jie jau priklauso alkoholiniams. Taip pat egzistuoja tam tikri jų pateikimo ant stalo ir suderinamumo su skirtingais patiekalais dėsningumai: pačioje vestuvių puotos pradžioje svečiams galima pasiūlyti aperityvą - šampaną, putojantį, sausą ar pusiau saldų vyną. 

Patiekiant alkoholinius gėrimus svarbu paisyti ne tik jų derėjimo su patiekalais, bet ir tarpusavio suderinamumo; sausas vynas patiekiamas prieš saldų, silpnas - prieš stiprų, pigus - prieš brangų, bet ne atvirkščiai.

Patiekiant ant stalo alkoholinius gėrimus jie turi būti atitinkamai atvėsinti: šampanas ir šampanizuotas vynas turi būti atšaldyti iki 6-8 °С temperatūros; degtinė ir karčioji trauktinė - iki 12-14 °С; o raudonasis vynas ir konjakas patiekiamas kambario temperatūros (18-22 °С).

Alkoholinius gėrimus patiekia tuose pačiuose buteliuose, kuriuose jie parduodami (prieš tai juos atkimšus); išimtį sudaro asmeninės gamybos trauktinė ir vynas - jiems naudojami grafinai ir ąsočiai.  Šampanas patiekiamas ant stalo užkimštas, kibirėlyje su ledu ar šaltu vandeniu.

Jei Jūsų vestuvių pokylis vyks kaip furšetas, alkoholiniai gėrimai grynu pavidalu nepatiekiami - gaminami įvairūs kokteiliai.

Griežtai draudžiama šiame portale esančią informaciją kopijuoti ir panaudoti kituose tinklapiuose ar spaudiniuose be rašytinio administratoriaus sutikimo.